Kas sugalvojo kalanetiką?

Metodo autorė – amerikietė Callan Pinckney. Kalanetika gimė apie 1980 m. JAV. Ko gero, pagrindinė šios mankštos išpopuliarėjimo priežastis – pačios Callan pavyzdys: 47 m. ji atrodė taip, kaip daugelis 18-mečių galėtų tik pavydėti! Kentusi įgimtas nugaros išvaržos ir kojų deformacijos problemas, Callan sprendimą atrado vaikystėje pamėgtoje baleto salėje.

Kalanetika: būdas ir požiūris

Kalanetika – tai lyg šokėjų mankšta. Joje rasime jėgos treniruočių, jogos, baleto pratimų. Tai žemo intensyvumo, lėto tempo mankšta. Treniruotės paskirtis – stiprinti raumenis, ugdyti lankstumą, taisyklingą laikyseną. Pratimai stangrina kūną, nedidinant jo masės, „nepumpuojant“ raumenų – tiesiog išryškinamos unikalios kūno linijos. Formuojamas proporcingas, grakštus kūno siluetas.

Didžiausias skirtumas nuo įprastų sportinių užsiėmimų – būdas, KAIP vyksta mankšta. Treniruotės metu skamba tik rami muzika, akcentuojamas sąmoningumas – susikaupimas į savo kūno pojūčius ir į taisyklingą pratimų atlikimą. Kvėpuojama laisvai ir ramiai. Nėra skubėjimo, tikslo pataikyti į muzikos ritmą, choreografinių kombinacijų, šuoliukų ar staigių judesių, kuriuos atliekant iškyla grėsmė patempti raumenis.

Tai itin saugios treniruotės. Išlaikomas pagrindinis principas – nepakenkti. Mankšta ypač tinkama besiskundžiančioms nugaros, kaklo srities nuovargiu, skausmais, maudimu. Kalanetika puikiai gydo šiuos sėdimo darbo, nėštumo ar netaisyklingos laikysenos sukeltus nemalonumus. Turint rimtesnių problemų, sveikatos sutrikimų VISADA patariama pasitarti su savo gydytoju.