Ieškančioms argumentų nesportuoti

„Moterys norėtų sportuoti, bet baiminasi didelio fizinio krūvio, sunkių pratimų, prakaito ar tiesiog… pritingi. Tačiau su kalanetika, dar kartais meiliai vadinama „tinginukių mankšta“, sportas tampa malonumu: pratimai atliekami lėtai, ramiai, mankštinantis nepervargstama, nealinama širdis ir sąnariai“, – sako Eglė Afanasjeva, treniruočių studijos „Stimulus“ kalanetikos trenerė ir knygos „Kalanetika. Atradimams įkvepianti mankšta“ autorė. Pasak jos, kalanetika įkvepia ir suteikia drąsos visoms, kurios nemažai laiko praleido ieškodamos argumentų nesportuoti.

 

Kas sukūrė kalanetiką?

Kalanetikos metodo autorė Callan Pinckney nuo vaikystės turėjo įgimtą stuburo išvaržą ir deformuotą dubenį ir kojas. Peržengusiai trisdešimtmetį Callan gydytojai sakė, kad tik operacija ją išgelbėtų nuo neįgaliojo vežimėlio. Tačiau moteris ryžosi ieškoti savo kelio ir derindama įvairius mankštos būdus, panaudodamą keliolikos metų baleto patirtį, prieš maždaug tris dešimtis metų sukūrė saugų mankštos metodą, padedantį atsikratyti nugaros skausmų ir sutvirtinti kūną.

 Atsargūs ir švelnus judesiai – pasikartojantys giluminių raumenų įtempimai ir „baletiniai“ lankstumo pratimai ne tik ištiesino Callan nugarą, bet ir padailino jos figūrą: pakėlė sėdmenis, sustiprino šlaunis, paplonino liemenį. Callan Pickney „išradimą“ tuoj pat pamėgo visas pasaulis – pradedant kino žvaigždėmis ir baigiant namų šeimininkėmis.

Į Lietuvą kalanetika atkeliavo apie 2000-uosius, o pastaruoju metu šią mankštą savo dienotvarkėje įrašė TV laidų vedėja Lavija Šurnaitė-Kairienė, aktorė Monika Vaičiulytė, teisininkė Oksana Zlatkovaitė.

Ko tikėtis iš šios mankštos?

Didžiausias kalanetikos skirtumas nuo įprastų sportinių užsiėmimų – būdas, kaip vyksta mankšta. Treniruotės metu skamba tik rami muzika, akcentuojamas sąmoningumas – susikaupimas į savo kūno pojūčius ir į taisyklingą pratimų atlikimą. Kvėpuojama laisvai ir ramiai. Nėra skubėjimo, tikslo pataikyti į muzikos ritmą, choreografinių kombinacijų, šuoliukų ar staigių judesių, kuriuos atliekant iškyla grėsmė patempti raumenis.

Kalanetikos pagrindą sudaro raumenų tvirtinimo ir tempimo pratimai, atliekami pulsuojant labai maža amplitude (iki 1 cm) – suspaudžiant arba tempiant raumenį. Vidutiniškai tai trunka 1 minutę. Pakanka naudoti tik savo kūno svorį ir jėgą, bet gali būti naudojamos ir papildomos priemonės (baleto atrama, svareliai, kamuoliai, lazdos, gumos ir kt.). Vienu metu dažniausiai treniruojama viena raumenų grupė (pvz., tik sėdmenys, tik šlaunys ar kt.). Atliekant pratimus tam tikrose pozose treniruojami sunkiai pasiekiami, dažniausiai anksčiau „neatrasti“ gilieji raumenys.

Pratimai stangrina kūną, nedidina jo masės, „nepumpuoja“ raumenų – tiesiog išryškinama unikalias kūno linijas. Formuojamas proporcingas, grakštus kūno siluetas. Dailėja ypač probleminės vietos – šlaunys, klubai, sėdmenys, liemuo. Kūnas įgauna harmoningas, proporcingas formas.

Kaip kilo mintis paruošti knygą apie kalanetiką?

Per treniruotes moterys nuolat klausinėdavo ir prašydavo joms duoti medžiagos apie kalanetiką lietuvių kalba. Viskas, ką galėjau pasiūlyti, buvo angliškos knygos ir DVD. Iš pradžių gimė mintis paruošti lapus, kuriuose galėtų būti pagrindinė informacija. Vėliau pagalvojau ir apie mažą knygelę, o kad tai išaugs į dviejų šimtų puslapių knygą – nesitikėjau.

Kas buvo sunkiausia?

Atsimenu, kaip sunku visą naktį rašius iki penkių ryto ryte aštuntą valandą keltis vesti treniruočių. Todėl sunkiausiai man buvo susigyventi su nuolatiniu nuovargiu, miego stygiumi ir dėmesio stoka pačiai sau. Juk nebuvo laiko nei į kirpyklą užbėgti, nei į parduotuvę užeiti, nekalbant apie pasivaiksčiojimą ar kino teatrą. Gyvenimas Vilniaus senamiesty tapo nematomu ir nejuntamu, žvilgsnis išvargęs, plaukai išsausėję ir net odą „papuošė“ spuogai.

Smagu, kad šeimos (vyro ir sūnaus) palaikymas buvo besąlygiškas, nes juk nuo jos daugiausia nuvagi dėmesio ir laiko. Ir tik šeimynykščiai, o ne kažkas kitas, turi būti atlaidūs nešvarioms grindims, piktai ar pavargusiai mamai ir žmonai, kuri tingi atsikelti nuo sofos.

Tačiau vaikaičiams tikrai bus ką papaskoti?

Įdomi knygos viršelio istorija. Visą rašymo laiką buvau įsitikinusi, jog viršelį turiu ir apie jo keitimą nė nemąsčiau. Ir štai paskutinę naktį prieš atiduodant knygą spausdinti, apie trečią valandą, maketuotojas man atsiunčia suderint galutinį viršelio variantą. Aš jį palaiminu ir ramiai nueinu miegot. O iš ryto laukia staigmena – maketuotojas pateikia naują, visiškai kitokį viršelio variantą su nuotrauka iš interneto.

Didžiausiam savo siaubui suprantu, kad naujas viršelis nuostabus ir aš noriu būtent jo. Belieka ne tiek jau daug, tik rasti geros kokybės nuotrauką internete ir susitarti dėl autorinių teisių. Pasirodo, nuotrauka – fotografo iš Honkongo nuosavybė. Bandymai gauti leidimą ieškant fotografo socialiniuose tinkluose sėkmingi, bet atsakymas ateina neigiamas – negaliu naudoti naujo viršelio, o seno jau nebenoriu.

Lieka vienintelė išeitis – kurti naują viršelį! Ir vėl naktinis darbas, varantis iš proto naujų nuotraukų ieškojimas.

Kaip dabar jautiesi, jau po visko?

Knyga – tai tarsi vienas iš tų kalnų, į kurį jau įkopiau. Bet štai neseniai užkariavęs šeštąją pasaulio viršūnę grįžo vieno mano draugo tėvas. Tuomet suvokiau, kad žmonės neįmanomus padaro įmanomais. Tokie pavyzdžiai įkvepia nesustoti.

2012 08 22 parašė Rimantė Gasparaitienė, http://www.eitne.lt

Mankšta kūnui – atgaiva sielai, arba laisvė moteriškumui!

Seniai įrodyta mankštos nauda sveikatai ir gerai savijautai. Tačiau ne kiekvienas pridėjęs ranką prie širdies prisipažintų rytą pradedąs būtent nuo mankštos. Ką jau kalbėti apie moteris, kurias buitis ir šeimos rūpesčiai nuvargina tiek, kad gražiausiose savo svajonėse poilsį jos tapatina tik su galimybe gerai išsimiegoti. Kita vertus, laikai keičiasi. Informacijos srautas pasiekia net ir labiausiai rūpesčių prispaustas dailiosios lyties atstoves. Tačiau ir vėl iškyla dilema: nuo ko pradėti? Apie tai kalbamės su kalanetikos mokytoja Egle Afanasjeva.

Treniruočių studijjoje, kurioje dirba Eglė, vyksta daug įvairių užsiėmimų: kūno balanso, jogos, pilates, baleto, modernaus šokio, kalanetikos. Pastaroji mankštos forma skirta moterims, kurios niekada nesimankštino ir nusprendė pradėti rūpintis savimi. Labai svarbus šiu treniruočių privalumas – sportuojama pagal individualias galimybes, nereikalaujama pratimus atlikti „stipriau, daugiau, aukščiau“. Visuomet rekomenduojamos poilsio pertraukėlės, leidžiama jaustis laisvai, sukuriama tarsi atostogų atmosfera. Taip pat formuojama taisyklinga laikysena. Nuo kitų panašaus pobūdžio treniruočių kalanetika skiriasi tuo, kad mankštinantis dėmesys koncentruojamas ne tik į kūną, bet atliekami asmeninio patyrimo užsiėmimai. Treniruočių metu stengiamasi sutelkti protą, panirti į vidinę ramybę, įsigilinti į save, atrasti ką nors iki šiol nepatirto. Šių treniruočių metu harmonizuojamas kūnas, protas ir siela. Ramioje aplinkoje atliekamų pratimų metu siekiama suprasti, kas ir kodėl daroma. Tokiu būdu maksimaliai priartėjama prie dvasinio malonumo ir fizinio pasitenkinimo.

„Treniruotės pradžioje susikaupiama, koncentruojamas dėmesys, kvėpuojama lėtai ir ramiai, akcentuojama laikysena, energijos tekėjimas. Tokia nuotaika lydi visos mankštos metu“, – sako Eglė. – „Kalanetika – intelektuali mankšta. Atliekant pratimus būtina galvoti, patariama įsiklausyti ir pajausti savo kūną, suprasti, kuris raumuo dirba. Tuomet pasiekiamas maksimalus poveikis ir efektyviausias rezultatas“.

Nauji sumanymai kyla iš poreikio

Pasak kalanetikos mokytojos, mūsų gyvenimo kokybę lemia daug faktorių: pozityvios mintys, požiūris į aplinką, fizinis aktyvumas, mityba. Treniruotes lankančioms moterims kyla daug klausimų. Gana dažnai jos klausia, kaip harmonizuoti visus šiuos faktorius. Dėl to studijos įkūrėjoms kilo mintis organizuoti asmeninio patyrimo užsėmimus.

Vienas jų – gongų maudynės. Šių praktikų metu ilsisi galva, atsipalaiduoja kūnas. Per užsiėmimus gulima ant žemės ir klausomasi gongų. Yra žinoma, kad šie muzikos instrumentai skamba tam tikru dažniu, kurio vibracijos yra stipresnės už žmogaus minčių ir smegenų dažnius. Tai reiškia, jog visos mintys yra tarsi išstumiamos iš galvos, kūnas atsipalaiduoja, panyrama į meditaciją, kai kuriems pavyksta net užmigti. Po treniruočių juntamas skaidrių minčių bei energijos antplūdis, stabilizuojasi psichinė būsena.

Knygos idėją paskatino Eglės mokinės

Vesdama kalanetikos treniruotes, Eglė suprato, kad informacija apie kalanetiką, kurią studijos lankytojos gauna iš jos, tėra kone vienintelis šaltinis. Jaunos moters žodžiais, viską, ką galima rasti internete lietuvių kalba, iš anglų kalbos išvertė ji ir jos kolegės. Realiai sertifikuotų kalanetikos mokytojų Lietuvoje yra tik kelios. Viena iš jų – Eglė.„Mes nuolat palaikome ryšius su oficialiu kalanetikos centru, įsikūrusiu Čikagoje (JAV). Man ir kitoms studijos mokytojoms yra labai įdomu, gauname daug informacijos, kuria dalijamės su tais, kurie ateina į mūsų užsiėmimus“, – sakė Eglė. – „Būtent dėl to ir kilo idėja išleisti knygą. Tiesiog moterys prašė tikslesnės informacijos, platesnių paaiškinimų. Po ilgų parengiamųjų darbų prieš keletą mėnesių knyga „Kalanetika. Atradimams įkvepianti mankšta“ pasiekė savo skaitytojus“.

Trys dešimtmečiai, įrodę kalanetikos privalumus

Callan Pinckney – kalanetikos metodo autorė – nebuvo įžymybė, modelis, kino žvaigždė ar garsi medicinos gydytoja. 47-erių metų amerikietė atrado saugų mankštos metodą, padedantį atsikratyti nugaros skausmų ir sutvirtinti kūną. Įgimta nugaros išvarža ir kojų deformacija lėmė ilgus metus trukusį fizinį jos prigimties keitimą. Mergaitės iškrypusį dubenį ir kojas 7 metus koregavo dėvimos plieninės sąvaržos, o 12 metų – klasikinio baleto pamokos.

Sulaukusi 21-erių ji leidosi į 11 metų trukusią pasaulio pažinimo ir savęs ugdymo kelionę, po kurios grįžo su nepakeliamais kelių skausmais, kuprota nugara ir pasenusi ne pagal savo amžių taip, kad mama nualpo išvydusi ją oro uoste. Stuburo išvarža buvo tokia stipri, kad pasak daktarų, tik operacija galėjo ją išgelbėti nuo invalido vežimėlio.

Tačiau vietoj to, Callan ir vėl pasielgė savaip. Ji nutarė mankštintis. Išbandžiusi įvairius mankštos būdus (kurie tik blogino jos fizinę būklę ir didino skausmus), ėmė eksperimentuoti – jėgos lavinimo pratimus pradėjo derinti su ankščiau įgyta baleto pamokų patirtimi. Atlikdama fizinius pratimus, ji galėjo naudoti tik labai mažos amplitudės (ne daugiau nei 7 cm) judesius, kad nesukeltų nugaros raumenų spazmų. Didelės pastangos, susikaupimas ir judesių kontrolė atnešė neįtikėtinus rezultatus. Callan netvėrė džiaugsmu matydama ir jausdama kaip jos kūnas diena iš dienos stiprėja, stangrėja, o savijauta primena gazelės šokį laukuose!Atsargūs ir švelnus judesiai – pasikartojantys giluminių raumenų įtempimai ir „baletiniai“ lankstumo lavinimo pratimai – tapo pratimų serija, kuri ne tik ištiesino Callan nugarą, bet ir performavo jos figūrą – atliko modeliuojamą funkciją: pakėlė sėdmenis, sustiprino šlaunis, padailino liemenį.Savo pavyzdžiu Callan Pincney įtakojo tūkstančių amerikiečių gyvenimo kokybę, o kalanetikos metodas savo išskirtinumu pralenkęs laiką 9-ajame dešimtmetyje, yra populiarus iki pat šiu dienų.

Svarūs specialistų patarimai 

„Visų sričių pati negalėjau aprėpti. Juo labiau esu įsitikinusi, kad savo srities specialistai geriausiai gali pateikti mokslu pagrįstas žinias“, – sakė Eglė. Susisteminusi medžiagą, ji išskyrė svarbiausius akcentus, kurie yra būtini pradedant kalanetikos pratimus. Taip pat pateikė mitybos (Eglė Kliukaitė), psichologijos (Vilma Vėlyvienė), kineziterapijos (Brigita Paulienė), medicinos (Nijolė Stančikienė) specialistų informacijos, apžvelgė kalanetikos bei sveikos gyvensenos principus. Eglės įsitikinimu, harmoninga būsena yra labai svarbi dėl to, kad visos grandys yra glaudžiai susijusios, nesant vienos jų pasiekti teigiamų rezultatų sunku, užsiėmimai praranda prasmę.Pasak Eglės, kalanetikos pratimų aprašymas leis atlikti treniruotes net ir namuose. Pradėjusi su mokytoja, vėliau kiekviena moteris galės mankštintis savarankiškai. Kiekvienam pratimui pridėtos trys modifikacijos. Todėl pakoreguoti pratimai tiks net ir kūdikio besilaukiančiai mamai. Kiekvienas pratimas iliustruotas nuotraukomis.

Svarbu žinoti „kodėl?“

Judėjimas yra gyvybės pagrindas. Eglės žodžiais, negana pasitreniruoti kelis kartus per savaitę. Kiekvieną dieną tiesiog būtina skirti bent pusvalandį fizinei kūno mankštai. Tai reikalinga ir dėl to, kad judėjimo metu organizme vykstantys cheminiai procesai tiesiogiai veikia tas smegenų sritis, kurios atsakingos už gerą nuotaiką, apsaugą nuo depresijos.

Pozityvios mintys ir vizualizacija padeda sukurti siekiamo tikslo vaizdą ir jį įgyvendinti. Pasak Eglės, ši teorija pagrįsta sporto psichologija, kuomet sportininkai, norėdami pasiekti pergalę, turi įsivazduoti esą čempionai. Baimė pralaimėti blokuoja pergalės siekimą. „Tą patį stengiuosi išaiškinti ir savo mokinėms, t.y. mankštinantis jos skatinamos iškart nusiteikti, kad jos dailiai atrodo, gerai jaučiasi, o ateityje bus dar geriau“, – savo metodus aiškina Eglė. Pozityvios mintys gamina didesnį energijos kiekį, kurių jėga tampa stipresnė, galingesnė, greičiau išsipildo.

„Jeigu žmogui paaiškini, kodėl jis turi elgtis būtent taip, o ne kitaip, yra daugiau šansų, kad jis taip ir elgsis“, – sako Eglė. – „Pavyzdžiui, visi žinome, kad per dieną reikia išgerti maždaug du litrus vandens, tačiau nežinojimas, kodėl reikalingas toks vandens kiekis, ne vieną nuo šito atgraso“.Tiesiog reikia žinoti, kad esant vandens trūkumui, organizme sulėtėja visi procesai, ląstelės negauna pakankamai deguonies ir maisto medžiagų, toksinai ir kitos metabolizmo atliekos užsilaiko, dėl šių priežasčių greičiau senstama, sergama ir apskritai jaučiamasi prasčiau. Kalbėdama apie mitybą, Eglė pirmiausia pataria išsiaiškinti priežastis, kodėl, tarkime, persivalgoma. „Jeigu tai daroma dėl neturėjimo ką veikti, vertėtų tą laiką užpildyti aktyviu laisvalaikiu: susitikti su draugais, nueiti į teatrą“, – pataria Eglė.

Kodėl verta rinktis kalanetiką?

Kalanetika padeda ugdyti ištvermę, pusiausvyrą, koordinaciją, lankstumą, jėgą. Kalanetika sukurta jogos ir baleto pagrindais, spaudimo ir tempimo principu. Pratimų metu kraujagyslės susitraukia, kraujas intensyviau teka, raumenys dirba stipriau ir tvirtėja.Dėl intensyvios kraujotakos visi organai ir funkcijos gauna daugiau maistinių medžiagų, deguonies. Tai dar viena labai svari kalanetikos nauda moterims – stiprėja kaulinis audinys, didėja apsauga nuo osteoporozės.Kalanetika – tiesiog pabrėžtinai moteriška mankštos rūšis. Kodėl? Eglės žodžiais, todėl aktyviai treniruojama dubens sritis, pagerėja kraujotaka, susireguliuoja fiziologiniai procesai. Kalanetikos pratimai tarsi išslaisvina moteriškumą, kiekviena gali pasijusti žavi, patraukli, pasitikinti savimi.

Parengė Aušrinė Baronaitė, 2012.07.08 16:43, http://www.sveikas.lt

Kalanetika – malonumas, mankšta ir meditacija

Kalanetika – malonumas, mankšta ir meditacija
Kalanetikos trenerė Aistė Gustė atlieka vieną iš pratimų. Nuotrauka iš sporto studijos „Stimulus“ archyvo.
Dauguma moterų sportą įsivaizduoja kaip kažką būtinai energingo ir sunkaus. Bet puikių rezultatų galima pasiekti ir nevarvinant paskutinių prakaito lašų.
„Pats žodis „kalanetika“ daug kam neaiškus, ypač vyrams. Kokių jie tik pavadinimų neprigalvoja – klipatronika, kibernetika, teletabika…“ – kvatoja treniruočių studijos „Stimulus“ kalanetikos trenerė ir knygos „Kalanetika. Atradimams įkvepianti mankšta“ autorė Eglė Afanasjeva.

Trumpai ir aiškiai

Visiškai nežinantiems, bet besidomintiems trumpai pristatome, kas tai yra. Kalanetikos autorė – amerikietė Callan Pinckney. Ko gero, pagrindinė šios mankštos išpopuliarėjimo priežastis – pačios Callan pavyzdys – 47 m. ji atrodė taip, kad daugelis 18-mečių galėtų tik pavydėti! Kentusi įgimtas nugaros išvaržos ir kojų deformacijos problemas, Callan jų sprendimą sukūrė pati – taip apie 1980 metus JAV gimė kalanetikos mankšta.

Ją sudaro raumenų tvirtinimo ir tempimo pratimai, atliekami pulsuojant labai maža amplitude (iki 1 cm) – suspaudžiant arba tempiant raumenį. Vidutiniškai tai trunka 1 minutę. Pakanka naudoti tik savo kūno svorį ir jėgą, bet gali būti naudojamos ir papildomos priemonės (baleto atrama, svareliai, kamuoliai, lazdos, gumos ir kt.). Vienu metu dažniausiai treniruojama viena raumenų grupė (pvz., tik sėdmenys, tik šlaunys ar kt.). Atliekant pratimus tam tikrose pozose treniruojami sunkiai pasiekiami, dažniausiai anksčiau „neatrasti“ gilieji raumenys.

Daugiau apie šią sporto rūšį sutiko papasakoti knygos apie kalanetiką autorė ir trenerė Eglė Afanasjeva.

 Apie save drąsiai sakai, kad nesi liesa. Įdomu, kuo patrauki savo klientes – juk moterys sportuodamos labiausiai tikisi sulieknėti, ar ne?

O gal atvirkščiai – jos nori rasti argumentų, kad yra gražios tokios, kokios yra? Kiekviena esame tam tikros fizinės konstitucijos, su storomis arba plonomis kojomis, tiesiais ar garbanotais plaukais, t.y. ypatybėmis, kurių negalime pakeisti. Apskritai, Lietuvoje dauguma moterų sportą įsivaizduoja kaip kažką būtinai energingo ir sunkaus, išspaudžiančio visus prakaito lašus. Su kalanetika viskas gali būti kitaip – tai malonumas, mankšta ir meditacija viename.

Ar Lietuvoje kalanetika populiari? Kuo ji skiriasi nuo kitų sporto rūšių?

Į Lietuvą kalanetika atkeliavo maždaug prieš dvylika metų, o ypatingai išpopuliarėjo pastaruosius trejetą ketvertą metų. Į kalanetikos gerbėjų gretas jau įstojo tokios žinomos moterys kaip TV laidų vedėja Lavija Šurnaitė-Kairienė, teisininkė Oksana Zlatkovaitė, dainininkė Kristina Ivanova, aktorė Monika Vaičiulytė.

Techniškai kalanetika išsiskiria jau minėtu pulsavimo metodu. Tačiau tai ir ramybė, susikaupimas, dėmesys ir pagarba kūnui, įsiklausymas į savo pojūčius, laisvas ir ramus kvėpavimas, švelnūs, plastiški judesiai, nuoseklūs ir dailūs perėjimai iš pratimo į pratimą. Ir, be abejo, unikalūs prieskoniai – mokytojų kūrybiškumas. Kalanetika nesiriboja tik tam tikru skaičiumi nustatytų pratimų, yra palikta laisvė integruoti giminingų mankštų (jogos, taiči, cigūno, šokio terapijos, baleto mankštos) elementus ar pratimus.

Kam tinka ši mankšta ir kam ne? Ar galima sau pakenkti netaisyklingai atliekant pratimus?

Mankšta ypač tinkama besiskundžiančioms nugaros, kaklo srities nuovargiu, skausmais, maudimu. Kalanetika puikiai gydo sėdimo darbo, nėštumo ar netaisyklingos laikysenos sukeltus nemalonumus. Turint rimtesnių problemų, sveikatos sutrikimų visada reikia pasitarti su savo gydytoju.

Pratimai daromi lėtai, jie paprasti ir nesudėtingi kaip baletas ar jogos asanos, nėra nepatogių ar kūnui neįprastų pozicijų. Nėra skubėjimo, tikslo pataikyti į muzikos ritmą, choreografinių kombinacijų, šuoliukų ar staigių judesių, kuriuos atliekant iškyla traumų ar patempimų grėsmė.

Treniruotės paskirtis – stiprinti raumenis, ugdyti lankstumą, taisyklingą laikyseną. Pratimai stangrina kūną, nedidina jo masės, „nepumpuoja“ raumenų – tiesiog išryškina unikalias kūno linijas. Formuojamas proporcingas, grakštus kūno siluetas. Dailėja ypač probleminės vietos – šlaunys, klubai, sėdmenys, liemuo. Kūnas įgauna nebūtinai manekeniškas, bet harmoningas, proporcingas formas.

Lieknėjama tiek dėl fizinių pratimų, tiek pagreitėjus medžiagų apykaitai, tiek pasikeitus valgymo įpročiams. Kalanetikos pratimai šalina įtampą – smegenyse išsiskiria endorfinai – hormonai, suteikiantys gerą savijautą. Mažiau streso, vadinasi, mažiau blogo įpročio tai malšinti maistu, ypač kaloringu.

Ar norint pasiekti geresnių rezultatų, galima kalanetiką derinti su kitomis sporto rūšimis – tarkime, plaukimu, bėgimu, darbu su treniruokliais ir pan.?

Sveiką ir gražų kūną apibrėžia ne tik išryškinti raumenys, bet visapusiškai išlavintos pagrindinės žmogaus fizinės savybės. Kalanetika lavina jėgą, ištvermę, lankstumą. Vikrumą ir greitumą lavins aktyvesnės treniruotės, pasirinktos pagal jūsų pomėgį – galima plaukti, bėgti, minti dviratį, šokti salsą. Kalanetika tonizuos jūsų raumenis, o širdies ir kraujagyslių sistemai daug naudos suteiks bet kurie saugiai praktikuojami aktyvūs užsiėmimai. Sveika kartais giliau ir dažniau pakvėpuoti ir pajusti lengvutį prakaitą. Tai pasiekti galima kad ir kasdien lipant laiptais į kokį šeštą aukštą.

Kaip kilo mintis paruošti knygą apie kalanetiką?

Per treniruotes moterys nuolat klausinėdavo ir prašydavo joms duoti medžiagos apie kalanetiką lietuvių kalba. Viskas, ką galėjau pasiūlyti, buvo angliškos knygos ir DVD. Iš pradžių gimė mintis paruošti lapus, kuriuose galėtų būti pagrindinė informacija. Vėliau pagalvojau ir apie mažą knygelę, o kad tai išaugs į dviejų šimtų puslapių knygą – nesitikėjau.

Mąsčiau paprastai: na, kas gali būti sudėtinga – surašai, ką moki, ką žinai, ir tiek. Juk mano knyga – ne penkių šimtų puslapių romanas, tai pratimų knygelė, todėl turėčiau parašyti ją per mėnesį. O šventas naivume! Prisėdus prie kompiuterio užgriuvo tikras chaosas – galvoje sukosi virtinės minčių, pratimų, patarimų, tačiau jie niekaip nenorėjo tvarkingai išsirikiuoti lape.

Kai pradėjau dėlioti struktūrą, griaučius, turinį, prireikė vieną po kitos perskaityti daugybę knygų apie žmogaus anatomiją, fiziologiją, reabilitaciją, mankštų sistemas, tradicinę populiariąją psichologiją ir netgi psichoanalizę. Norėjosi skaitytojoms ne tik parodyti mankštos pratimus, bet ir suteikti daugiau informacijos, kad jos suprastų ir patį kalanetikos metodą, jo kilmę, filosiją, taip pat įgytų žinių apie savo kūną ir suprastų, kodėl svarbu visuma, t.y. mūsų fizinio kūno ir psichikos vienovė. Taip rašymas tapo nuolatiniu dieniniu ir naktiniu darbu, trukusiu maždaug devynis mėnesius.

Rimantė Gasparaitienė, http://www.moteris.lt, 2012 07 20